Utopia: Origin

Kai prabudau, radau, kad nebebuvau likti pažįstamame kambaryje, pasaulis toks gražus kaip dangus pasveikino mano akis. "Kur aš esu?" "Sveiki atvykę į Utopijos žemę, Beia žemę", - sakė balsas. "Aš esu tavo vadovas, Siaksija." Pažvelgęs į viršų, su mumis kalbėjosi skraidantis spritas. "Jūs esate pirmasis nuotykių ieškotojas, įdarbintas. Paimkite šį vadovą ir pradėkite savo nuotykius!" Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad netrukus prasidės mano nuotykių legendos. "Statykime savo namus šiandien! Visur yra medžio ir akmens. Nagi!" Niekas niekada nebuvo kapojimo, kasybos ar dailidės, bet tai buvo tarsi mums buvo suteikta magija pagal žemę,ir visi išmoko įvaldyti visų rūšių įgūdžius. Mediena ir akmuo buvo gabenami į darbo stalą, pagaminti iš lentų ir plytų, o dviejų aukštų pastatas lėtai formavosi su visų prakaitu. Atėjus nakčiai, paslaptingą rūką užpildė oras. Kaip sakė Siaksija, rūke pasirodė grupė mažų demonų su žaliomis liepsnomis, tačiau ugnis priešais jų namus privertė juos nedrįsti eiti toliau. Tačiau išgyvenimas yra tik pirmas žingsnis, mūsų laukia daugiau nuotykių! Tikimės, kad kada nors galėsime sukurti didelį klaną! Po to, kai namas buvo pastatytas, visi nekantrauja tyrinėti pasaulį. Norėdami sugrąžinti laukinius arklius į klaną, pirmiausia paruoškime arklių pašarą. Buvo silpnas morkų ir kviečių rutuliukų kvapas, iškeptas minkšta ugnimi, ir keli arkliai atėjo pas mus, trynė rankas ir laimingai valgė. Lengvai ant arklio nugaros, tegul saulė šviečia ant pečių, planavome rytoj eiti tyrinėti dykumos! Negali laukti, kad važiuoti drakonas ateityje! Kalnas ir ginklas yra paruošti, ir niekas negali sustabdyti mūsų tyrinėti. Sakoma, kad salose, miškuose, dykumose ir snieguotuose kalnuose dievų kūrėjų paliktą lobį dabar saugo pabaisos, drakonai ir blogybės. Maždaug pusę dienos į šiaurę buvo matomas griuvėsiai, o griaučių būrys klaidžiojo per nuolaužas, o viduryje buvo auksinė Krūtinė. Prasidėjo susidūrimas, iš pažiūros pažeidžiami griaučiai netikėtai buvo tokie galingi. Galiausiai mes juos sumušėme, atidarius lobių skrynią, pasirodė perlas su švelnia šviesa, tarsi gydantis mūsų žaizdas. Užkopiau į atokiausius griuvėsius, išplaukiau į romantiškiausią širdies salą, net nukirpau drakono dantis, bet man vis tiek reikia daugiau draugų, daryti tai, kas mums patinka kartu, ar norite susiburti?